- mandūras
- ×mandūras sm. žr. mandūra: Sugrįš mano bėrs žirgelis, parneš mandūrelį D114. | prk.: Išvirė bulbių su mandūriùkais (su lupenomis), tai privalgėm su rasalu, kad nu Vdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
mandūras
Look at other dictionaries:
vadžioti — vadžioti, ioja, iojo KBII199, K, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ plg. vedžioti. 1. tr. H, H176, Q198,261, SD1195, SD401, R, R243,377, MŽ, MŽ506, Sut, N, L, Š, Iš, Str, Aps, Kr nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur nors: Aklą žmogų vadžioti J. Jei mane… … Dictionary of the Lithuanian Language
